žalias

žãlias, -ià adj. (4) KBII114, K, Rtr, Š, FrnW, KŽ 1. SD¹215, SD452, H, H182, R, R184, MŽ, MŽ244, KoG4, S.Dauk, N, M, L, ŠT84,183 viena iš pagrindinių spektro spalvų, esanti tarp geltonos ir žydros; tokios spalvos kaip žolė: Glazūros spalvos – tamsiai žalia, žalia, geltona, ruda, bespalvė rš. Žalia spalva maloniai veikia regėjimą, ramina nervus, yra ramiausia iš visų spalvų rš. Žalià ir geltona tai jau mano spalvos Pv. Briliantinis žaliàsis (antiseptikas) MedŽ592. Straublys (vaivorykštė) būna tę žãlias, tę geltonas Pls. Del niksto reikia žalio siūlo J. Langams [dažyti] žãlio [dažo] turu LKT109(Šv). Trispalvė vėliava liuob būs: geltona, žalià, apačio[je] raudona Žd. Vieno [audinio raštas] su pilku margas, kito – su žaliù, kito – su raudonu Srj. Samaniniai tokie [siūlai], žalì kaip samanos Žl. Rūtas žiemą atakasi, ir žãlios Sug. Storos tankios šakos, tokios žalios kaip rūta, gražiai gulė viena ant kitos V.Bub. Žemė žalioji, tai vienutinė maliava, kuri su vapna susimaišiusi savo kulėro nepameta A1885,52. Žalias kaip žiogas LTR(Žg). Žãlias kaip obuolas KI90. Apimeti [juostas] ben kelių siūlų: žalių̃, mėlynų, raudonų, baltų, tai teip ir iš eilios ir renki su pirštu Kp. Žalia drignė prieš lietų, raudona prieš pagadą Jž. Šitos galvenos, kai nušukuoja, tai žãlios jos esti Kp. Prisibraukai [v]antų lapų, nudarai [kiaušinius] – bus iš žãlio (žalsvai) geltonas PnmR. Žãlios akys kaip katino Ut. Tavimp žãlios akes LzŽ. Gaigalas žalià galva Jrb. Papt apsivertė [kurapkiukas], pilvukas žãlias, žolė žalià – i nematysi Kdn. Antinas su žalià galva, atspalviai muša Mrc. Linus raunant rankos palikdavo žãlios Vkš. Žãlią kustą andaviau martelei LzŽ. Į tą žãlįjį puoduką yr grietinės Plšk. Mano žalià ta skrynia, o mamytės – brūna Mšk. Kad šiltai džiūsta [apvyniai], tai nepermaino spalvos, tada žalì, o jeigu ilgai, ant padlago ar an gonkų, tai atlieka geltoni Plvn. Aliksniai žãliūs ir baltūs; kur žãliūs, tai malkos raudonos Aps. Vakar nušienavo, šiandie sausas, kap rūta žãlias [šienas] Švnč. Privežėm gražaus, žãlio kaip rūta šieno Krs. Šienas prie pirčiai, kai žiūri, visiškai žãlias, kaip šiandiej nupjautas Dkk. Čia į tą žaginį sukraunu, nu apačios ans y[ra] liuosas, da išputa – gražiausis žãlias y[ra] šienas Jdr. Žãlias, kvepąs mūso šienas Rdn. [Raudonikio] viršus raudonas, o perpjauk – žãlias pasdaro Kvr. Žãlios tokios žalvukės Kpč. Vieną dieną vanduo [Nemune] žãlias plaukia, kitą – mėlynas PnmŽ. Šer žalią šienelį, žalias raskileles, šer ir mano dobilelį su žaliu šieneliu D2. Vainikai mano, žaliasaĩ mano, žãlias žiūrėti, lengvas nešioti! JD256. Po raudonųjų stančkelių, po žaliojo vainikelio, padori mergelė, tinka ir muno širdelei (d.) Jn. Norėjau nusipirkti palitą, ale yra tik mėleni, žalì, o anie blunka saulė[je] kaip pasiutę Akm. Apsivilk žãliąjį paltą Pnd. Žaliùtis BŽ174, NdŽ, KŽ. Žalùtis NdŽ. Žalutýtis NdŽ. Vilkis žaliutè [suknele], šventė gi Sdk. Vilkias tą žãlįjį švarkiuką – tave visą atšvieta Krš. Čia žãliosios vynuogės Sdb. Reikia pelenais apibarstyt kopūstai, kad kirmėlės žaliosios nepult Klt. Žalieji dumbliai GTŽ. Žaliosios musios (zool. Lucilia) E. Pievinė žalioji blakė ŽŪŽ99. Asimiliacijos šaknys, t. y. žaliosios šaknys, kuriomis augalas pasiima iš oro angliarūgšties LTII442. Žalioji pečialinda (zool. Phylloscopus sibilator) T.Ivan. Aš papurtinau, ta pasipylė tokie žalì vabaliukai Brs. Parodė, sako, veizėk, koks antai yr, tas kirminelis toks žãlias Plt. Odiną (gyvatę) žãlią buvau radus: žalià su juodu – neseniai gulėjo Arm. Eik į vyšną, į vyšnyną, ten rasi žalį žaltį KlpD4. Kad aš keleliu keliavau, žãlią zylelę sugavau JD646. Žãlios, mėlynos rumbės stovi ant pečių [nuo mušimo] Srj. Putelės eita pro burną, tokios žãlios putelės Šts. Tik putos žãlios eina iš nasrų veršio Dglš. Juoda karvutė lyžtelėjo pakulų kuodelį, žalia seilė dryktelėjo DvP216. Būčia plaukęs su žuvaitėm, su žalium̃sium lydekaitėm (d.) LKKIII84(Sk). Mūsų sėdžiaukoj plauko žãlios varlės Aln. Avis įrijo žãlįjį vorą ir išpampo Mžk. Karvė žãlią vorą suėdė ir išputo Všk. Arbata esti juoda ir žalia rš. Žaliàsis (Žãliasai Ds) muilas DŽ; ŽŪŽ145. Prauski burnelę žaliù muileliu JV1044. Pas močiutę būdama, vainikėlį nešiodama, aš balta raudona ir be žalio muilelio LB135. ^ Aukšta panelė, žalia suknelė, per vidurį susijuosusi, po pirkią (aslą) šokinėja (šluota) LTR. Ruda rudinėlė, žalià kepurėlė (morka) LTR(Lp, Mrj, Adm). Raudona panelė, žalios kaselės (morka) Snt. Lipiau par tvorą, sumindžiau Barborą ruda rudine, žalia kepure (morka) Sld. Baltas kaip sniegas, žalias kaip dobilas, raudonas kaip kraujas (vyšnia) LTR. Žalia vištelė ant kiaušio sėda (bulvė) S.Dauk. Žalia višta, mėlyni kiaušiniai (slyva su vaisiais) LTR(Mrj). Juodas kaip puodas, žalià kaip [v]anta (ridikas su lapais) JT166; ST423. Gyvas žalias, numiręs raudonas (vėžys) LTR(Grk). Ožiukas žaliais nageliais (svogūnas) LTR.

žãlia n.: Mane sumušė: kur ranką dėsi – žãlia (mėlynės) Bgt. Policinykų net žãlia (daug), o tvarkos neyra visai Drsk.

žaliaĩ adv. K, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ; Sut, M, L: Žaliai geltonas R184, MŽ245. Namas žaliaĩ apdažytas Srj. Vilnas tai su alksniais teip žaliaĩ nudažydavom Alz. Beržų prisilaužia ir užsimerkia, audeklas palieka žaliaĩ pilkas Všk. Nusiveži žalią kailį i pasirenki – raudonai, baltai, žaliaĩ nudažo Gsč. Juodi y[ra] kaip katilas, žaliaĩ juodi [plaukai] Trk. Žaliai dangiškas D.Pošk. Tę koki kepiniai žaliaĩ apmargyti Pv. Paskui pastatė butelį saldžios. Kaip ir su mėtom – žaliai užtaisyta M.Katil. ^ Medis nei laukinis, nei naminis, pavasarį baltai puošias, vasarą žaliai, rudenį raudonai (šermukšnis) LTR(Švnč).

2. Rtr, DŽ žaliuojantis (apie augalus): Žaliam miške tiek pat gražios akims senos pušys augalotos, kaip ir jaunos atžalos V.Krėv. Aikštę iš visų pusių supa melsvai žalias miškas J.Mik. Žaliojè girelė[je] gegutė kukavo LB155. Žaliõ[je] girio[je] po pušele mudu parnakvosiv JV176. Tai nušoviau kovelę, žaliõs girios paukštelę JD524. Žalióji giria (žalgiris) žiemą vasarą žaliuoja J.Jabl. Mes dūmojam, kad mūsų nerazskirs niekas aproč žalios žemės Zt. Užteka saulelė par žãlią gojų JT439. Po ta ievele, po ta žaleine renk dvi baltos seselės LTR(Trg). Čiulba, rykau paukšteliai žaliam̃ vykšnių sodely JV489. Svyruoja liepelė žaliam sodely LTR(Klt). Žalýja žolelė lankoj (d.) Tvr. Tu rūtele, tujai žaliój, tu nesiūbuok anta mane (d.) Mrc. Jeigu žaliañ medžian kukuoja [gegutė], tai vestuvės jau bus Č. Labai žãliūs, gražūs bruknienojai Pl. Rugiai jau žãliūs Pnd. Šitam tarpe namų žãlias medis apidegė Sug. Kai gegutė užkukuo[ja] į žaliùs medžius, bus geri metai Jrb. Tas cibulis dar auga, žãlias čystai Trk. Bulbieniai do žalì, ką gi pjausi, do bulba auga Klt. Šitie bulvieniai taigi būdavo tamsiai žãliūs, o dabar, va, geltoni, nugeltoniję, tuoj jie pradės džiūt Č. Būdavo, bulbas kasi, bulbieniai da žalì Gdr. Da agurkieniai žalì, gražūs, auga Klt. Anys jūsų visus žaliuojančius (viršuj žalius) medžius valgys ant laukų BB2Moz10,5. Aug žalioj girioj žalysis medelis KlpD13. Ąžuolas su liepelėle abuda žãliūs, gražūs (d.) Nmč. Pražydo žydo žãlias liepynas par lygiuosiuos laukelius JT443. Ei liepa liepele, žaliàsis medeli, daugiaus nežaliuosi kai šį rudenėlį LB33. To liepelė[je], to žaliojè tupi raima gegužėlė JV139. Žaliasiaĩ klevelis daugiau nežaliuoja (d.) KlbIII13(Lkm). Linko palinko žãlias berželis anta mano žirgelio DrskD44. Kad aš jojau par girelę, par šį žãlią pušynėlį, išgirdau, girdėjau, ką močiutė šneka JV297. Jisai beskęsdamas į jūrių kraštelį, jisai nusitvėrė žaliąją ievelę StnD3. Sako, kad alksniai patys vėlieji, ir tikrai – dabar žãliūs, gražūs Ob. Kadagys yr žãlias žiemą i vasarą Klp. Žalì ėgliai kaip kvietkai po dirvonus keri A.Baran. Kol laiškai žali, nereikia skubėti nuimti svogūnų derliaus rš. Gluosnužiai žalíejai uogeles nenešė LB21(Vlkš). Negrėbta ut lig tiem žalíem [krūmam] Mlk. Po diemedžio žaliu krūmu sėdėjo mergelė LTR(Kpč). Putinėlis žaliasai nakčia pražydėjo KrvD100. Oi tu serbenteli, žãliasis medeli, tavi žada žãlį kirsti, šakas nugenėti LKT46(Vgr). Šilkinės žalių javų bangos slinko pro akis A.Rūt. Apynėli žalùsis, puronėli gražusis, tave tvoroms aptvėrė JV676. Alksnio žãliūs lapai, ir nieko, nebijo anas ir šalnų Ob. Augo girioj serbenta, klėstė žalius lapelius LTR(Všt). Papūs muni šiaurysis vėjelis, pavys muno žalienjai lapeliai StnD17. Imsiu ąsotelį, laistysiu medelį, kad greičiau žaliuotų žaliejai lapeliai (d.) Brsl. Oi krinta byra rūtelės žali lapai LTR(Kpč). Švaistosi su dalgiu po pievą ir žaliąjį pūdymą J.Mik. Tas kalnas taip žalias kaip pieva žalia J. Vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel¹. Vis, kas kruta ir gyven, tatai teesi jūsų istrova kaip žalia žolė, eš jumus vis daviau BB1Moz9,3. Rekečiai – žãlios žolės gale ežero Aln. Reikia eglinių šakų atnešt, apsniega, tai anos (rūtos) žãlios i būva lig pavasariu Švnč. Žalių̃ rūtų suvalgai, ir praeina galvos skaudėjimas Prng. In darželį ėjau, žalias rūtas skyniau, prisiskynus žalių rūtų vainikėlį pyniau LTR(Žsl). Žaliosios žolelės rasą kelia J.Aist. Žaliuo[ja] darže žãlios rūtos niekad neskinamos JV887. Pro rūtų darželį tek srovės upelis žalióms rūtoms laistyti, vainikėliui mirkyti JV485. Oi, kur dėjai tu vainikėlį, vainiką žalių̃ rūtų? Niem5. Berneli mano, kam nuvytinai žãlią rūtelę? (d.) DrskŽ. Užaugo augo žãlios rūtelės penkiom šešiom šakelėm JT279. Augo mano dukrelės su žaliõmsioms rūtelėms JD577. Vasarą žaliuoja žalyja rūtelė LTR(Tvr). Tai mano pasklojelis – žalyja žolytelė Rš. Apie tvorelę, apie darželį rūtelė žaliojojoj TDrIV15(Rod). Kad ir žaliūs rūteliai, kad ir jaunos dienelės, paėmė rūpestėlis LTIII432(Sln). Lubinai buvo žalių̃ žalì, o dabar sugruzdėję Vrn. Usnys daug didesnės [už miežius] ir taip piktai žalios, kad iš karto jas pamatai rš. Kiauliamigiai tankiausi, suroviau žaliùs, sudėsiu krūveliūtėn i supus Klt. Tėveliui rūtelė, broleliui mėtelė, o tam šelmai bernuželiui žalią dilgynelę LTR(Grv). Pakraščiai pievos da žalì, o vidurys pabalęs Skdv. Kur baigėsi upė, buvo žalių žaliausia pieva, pilna gražiausių gėlių J.Balč. Žalioj pievoj žirgus ganiau KlvD5. Per gireles, per tamsiajas, per pieveles, per žaliajas (d.) Mrk. Lūgai mano, lūgai lūgeliai žalíesies [i](žalieji), vargai mano, vargai vargeliai didiesies (d.) Ad. Toje pievelėn, toje žaliõjon tę mergužėlė šienelį grėbė DrskD35. Aug liepelė, aug žalioji, žaliojo[je] lankelė[je] StnD7. Aš išginiau palšus jaučius į žalią lankelę LTR(Plv). Leiskie, leiskie jautelius žalian dobilėlin KrvD183. Mano tėvelio žãlias kiemelis, žãlias rūtų darželis JD18. Bijūnėlis žãlias, bijūnėlis gražus, bijūnėlio žalì lapai, raudoni žiedeliai DrskD17; LTR(Nm). Samana imasi žalià Lz. Samaniūtės žaliū́tės palig kelią Aps. Žalià samanytė pasklojus rugienoj, nei žolės, nei nieko Slk. Iš kraštų siaubia, viduj liūliuoja vis žalieji maureliai LTR(Plv). | prk.: Išblaškė, išmėtė pikti atėjūnai iš gimtosios pastogės, tėvynės žalios J.Aist. Šiltas ir jau labai žalias gegužės mėnuo K.Jank. Jei Kalėdos baltos, tai Velykos būs žalios LTR(Vkš). Visur žalià, užlijo, [augalai] tujau atsigavo Krš. Viską žaliasis pavasaris gobia E.Miež. Iš pilko peleno, iš skausmo, iš griuvėsių tu su pavasario žalia šaka kelies B.Braz. ^ Žalia pušis, žalia eglė, suverpsim, išausim, dar čėso gana B, PrLXVII31. Už tvoros ir žolė žalesnė Šl. Kaimyno pievutė visada žalesnė sp. Tę (tėvynėje) ir medžiai žalesnì, ir pievos žalèsnės Kls. Žalia žolė, bet ne žolė, uodegota, bet ne pelė (ropė) Jn(Kv). Žalia žolelė, žalias jautelis ant žalio stalo žalius pietus valgo (žiogas) LTR(Trgn). Po žaliúoju ąžuolu susisukau kamuolin (griežtis) JT445. Liemuo sausas, lapai žali (apvynys ant karties) JT327. Juodas lydys nėrė, žãlią girią pakėlė (dalgė pjauna žolę) JT268. Gema raudonas, gyvena žalias, miršta geltonas (rugys) LTsV473(Klvr).

žãlia n.: Lauke žãlia LKKXI118. Mūsim vasarai žãlia, gražu LKKXV282(Zt). Ot medžias – dar niekur nebuvo žãlia, o jis žalias! Pv. Kai sudigs [rūtos], o tai bus kap šepetys, žãlia Švnč. Žaliáusia šienas, i neėda karvės Dglš. Žãlia, tik kvietkai žydi balti mėlyni Švnč. Kad gražu, čia žãlia, pieva, o baltas ištiesi [drobes] Kp. Kur tik akimis pažiūri – visur žydi, visur žalia K.Bink. Ak, kaip žalia šį pavasarėlį! … O man širdužėlę, ak, kaip gelia J.Aist. žaliaĩ adv. DŽ; L: Bulbienokai žaliaĩ žali tebė[ra] Mžš. Žalia girelė žaliai žaliavo KlvD13. Aplink dvarelį visi dailūs kleveliai žaliai žaliavo LLDIII36. Po mano tėvo stiklo langeliais alyvužės žaliavo. Žaliaĩ žaliavo, baltai žydėjo LB63. žalỹn adv. NdŽ: Beržynas eina vis žalỹn DŽ¹. Kaip šalta, pamidorai neauga: numėlynijo aure; tai dabar apdengė – pradėjo žalỹn eit Mžš. ║ Ker, Krš prk. miške būnantis (apie rezistentus): Iš giralės parlėkė žalių̃ kareivių End. In juos užeidinėj[o] žalì Eiš.

3. (ppr. d.) puošnus, išpuoštas, dailus: Žalióp tiltop [Vilniuje] šimtas dvidešimt kilometrų Lz. O ką jūs dirbdinste iš muno šakelių?.. Iš tavo šakelių žalią lingynelę StnD3. Ir įvedė į naują klėtužę, pasodino už žalio stalužio RD59. Neš mergelė pusrytelius, žal’s grėblelis ant rankelės KlpD21. Žãlio šilko skepetėle ašarėles šluostė DrskD20. Aš tau suverpsiu plonus linelius ik žaliãmi šilkeliu (d.) TŽI219(Prl). Žalių̃ šilkų kaspinėliai, vainiks ant galvelės JD101. Pro mano tėvo margą dvarelį žal’s vieškelėlis ėjo JD1130. Vilniaus mieste žalì bromai, tai žalíejie bromai JD847. Ir prijojau uošvės dvarą, žãliąjį mūrelį JV127. Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59. ║ gražus, malonus: Žalias vynas gardu gertie, gražu pažiūrėtie LB323. Ir vėl visi linksminosi, lėbavo, raudoną vyną, žalią midų gėrė V.Krėv. Pas mus upeliai žãlio vyno, iš kraštų taisos žali šilkai DrskD107. Negerk, panele, žalio vynelio, neduok, panele, šelmiu rankelės LTR(Ndz). Baltų gulbių sparneliais dangstyta, o žaliuojuo vyneliu laistyta LTR(Brt). Atvažiavo bernužėlis pas jauną mergelę, nusiprauskie, mergužėle, tu žaliu vyneliu LTR(Rod). Gardus svočios žalias vynas, lelijėlės žalias vynas LTsI437. ║ [i]šviežias: Sakei, turi dimną dalį, tu nevalgai sūrį žalią (d.) Plv. Da žãlias tenai [sūris], o čia jau sudžiūvęs Sur. Kas mėgsta žãlią sūrį, dabar krautuvėj možna nuspirkt Lel. 4. Tvr labai išblyškęs, persimainęs iš susijaudinimo (apie veido spalvą): Žalià, parsiuto boba Krš. Kad pasakau, kad Dievas lietuvys, lenkės žãlios pasdaro iš piktumo Mrp. Žãlios išeina [nėščios] mergos, daktarų patampytos Rdn. 5. Prng, Trgn turintis drėgmės, nesudžiūvęs, neišdžiūvęs, nesausas: Žalių̃ [medžių] tai nekirskit, ale kur sausi Kp. Jei tatai tikos ant žalio medžio, kasg sausam bus? DP192. Jeigu nes tai d(e)stis (orig. dastis; pataisyta daro) and žalio medžio, kas nedėsis (orig. dastis; pataisyta ką nedarys) and sauso? Ch¹Luk23,31. Reik eiti paskaldyti, žalì tie medžiai Trk. Žãlias [medis statinėms], ba jis išlenkt reikia Sn. L[entos] pjaunamos iš žalių rąstų LEXIV442. Medžiai buvo žalì, o pečio neatleisi, jei užges, paskuo neįkursi Lnk. Malkos apysmagiai žalios, tai niekaip neįsikuria Ds. Žaliõm malkom švigždo Dglš. Su tom žaliõm malkom smilko smilko – koks te degimas?! Mžš. Kūrinsam su žagarais, su žaliaĩs kadagiais Klk. Žãlios [malkos], net [v]anduo eina Klt. Atavežė malkų, eglės šakos žalios, pakūrenk! Kvr. Žãlios lentos, vienõs negal atkelti Pvn. Kad žãlias būtum medis, eitų lengviai [kirsti] Dov. Kaladė da neišdžiūvus, sunki, žalià JnšM. Su žaliaĩs alksniais reik rūkyt – gražiausia mėsa Bsg. Esu vendzijęs pirmu sausais alksniais, a paskuo dėk žaliùs alksnius Sd. Žãlias medis gerai pjaustyti Sd. Parvežė žaliàs apušes, pripjovė, reik abliuoti Als. Eglių, žalių̃ medžių prirenki luobų i verdi [dažus kailiams] Krž. Karklus nuplėšia i pina vyžas: žalià [karna] naigeriau Klt. Apipindavo [indus] žalia arba išmirkyta beržo tošimi, džiūdama ji indus suverždavo rš. Žaliùs reik nušukuoti [linus], nedžiūvusius Kl. Raudavo linus ir galvutes kirsdavo žaliàs Žg. Dobilus žaliùs sugrėbiam, tai niekaip negali išdžiūt Klt. Žaliùs rugius pečiuj padžiovino, sumalam su girnom, košė žalià Sb. Kap saldę daro, tai an girnų mala žaliùs rugius Pv. Išvažiavo į malūną žalių̃ rugių malti JD152. O dar ir malu žaliùs rugelius, o dar ir pjaunu kalne kvietelius DrskD48. Žaliàs kisieliui sumaldavo avižas Dglš. Kad žalì bus sėmenys, tai neiškulsi, reikia išdžiovint Svn. Pradeda kaist žalì sėmenys, paskirstai ant laito Č. Reikia džiovytų grūdų [girnomis malant], teip žalių̃ tai nesumalsi Sdb. Džiovina pečiun grūdus, ba žalių̃ nesumalsi Sn. Žãlią šieną sudėjom kupečiuos, kad tik nesudegt[ų] Pnd. Pakorė pakorė žaliùs šiaudus [žaiginy], greičiau išdžius Klt. Žãlias šienas lija lankon Azr. Vartom [šieną]: vieną žãlią šoną in kito žãlio šono Slk. Su žalesnium̃ šienu nė neprasdėk, vis tiek sulis KlbIII8(Lkm). Šienas žaliustùkas (visai žalias) Lp. Ar tu nori avižų, ar baltųjų dobilų, ar žaliojo šėkelio? StnD10. Turėjo senelis baltą kumelėlę žaliù šėku penimą, išrūgėlėm girdžiamą JT290. Ir kraudavome, ir versdavome nesigailėdami glėbius žalių eglišakių ant ugnies, kad tik tirštesni dūmų kamuoliai pasikeltų M.Katil. Pleiskanės jau išdžiūvę, o grūdinės [kanapės] žãlios do Klt. Ką žãlias obuolys, geriau džiovintas Antš. Kopūstlapių [duonai] vasarą žalių̃, žiemą sausų, vandeny pamirko Sdb. Cukrinių biškį burokų įdėdavom į apačią dėl rūgimo, obuoliukų džiovytų, žalių̃ biškelytį [raugdami kopūstus] Pšš. Mažiausia dvylika kilų reikia žalių̃ [grybų], ka sausų būt kilas Nč. Žalią [paparčio] šaknį reik valgyti nuo rėmenio LMD. I sauso numetu [karvei], i žãlio pašaro Klt. ^ Žãlią lenkia, sauso neužlenksi DrskŽ. Sausas medis braška, žalias lūžta PrLXVII17, M. Sausas braška, žãlias lūžta Kp; LMD(Pn). Šnypščia kaip žalios malkos degdamos LTR. Žalià malka nedega Zt.

žaliaĩ adv.: Grybus pardavinėjom ir žaliaĩ, ir džiovytus Vrn.

6. N, L, DŽ neprinokęs, nepribrendęs, neprisirpęs (apie vaisius, uogas, javus): Žalias obuolys R184, MŽ245. Uogos (spalgenos) didžiausios, gražiausios, raudonos [būdavo], dabar tai išneša žaliàs, nebelaukia, kol prisirpsta Kp. Ankstyvos [vyšnios] tai raudonos, o kitos tai viškui žãlios Kpr. Anos do žãlios virt, šitos uogos Klt. Žaliùtės žãlios uogos Ėr. Vaikai žaliàs praryja braškes Klt. Daba žaliàs [spanguoles] nudrasko, neduoda prieit (prinokti) Pšš. Žaliõm uogas išnešė Dglš. Kai dabar, tai žaliàs išneša, o tada nebuvo mados, kad rinktų žaliàs [spanguoles] Sld. Žaliàs išplėšė uogas Klt. Bruknias žaliàs braukia Pb. Agrastai da žãliūs Antš. Bernukai tas žaliàs slyvukes nunešė Srj. Obaliai da žalì – da apsirgsi nuo tų žaliūkų Mžš. Ir čiuoksi kap kiaulė žalius obuolius KrvP(Dbč). Vaikai krečia žaliùs obuolius Ktk. Privalgo žalių̃ obuolių, paskui pilvus skauda Dkš. Žãlios [kriaušės] griūva ir minkštos GrvT110. Dabar pjauna žaliùs [rugius] su visokiom žolėm, tegul (nors ir) džiovina, ale kiek te sudžiūsta Plvn. Žaliáusia žalì rugiai Dglš. Rugiai da negalima pjaut, da visai žaliutùkai Mrj. Biednesni tai žalių̃ rugių prasipjaudavo, kai nebeturėdavo ko valgyt Svn. Žaliùs rugius mama sukirto, keturis pėdus Sb. Miežiai nuspėję, o avižos do žãlios Klt. Žalì rugiai palavėja, aš tiem rugiam ne pjovėja (d.) LzŽ. O žali grūdai maltie, tai dar blogesnis darbas, kaip Siberijoj BsPIV78(Brt). Ažduos tau anyta žaliùs rugius maltie (d.) Prng. Pupos šitai ka mūso da žãlios tebė[ra] Kal. Da nežinojom [vaikystėje], kas tai yra [pomidorai], žaliùs valgėm, nesunokusius Žsl. Žalì pomidorai kaip maurai Sug. | prk.: Juk apie algebrą ar trigonometriją ne tik žalio – jokio supratimo neturėjai E.Miež.

žãlia n.: Tau galvoj žãlia Vlkj. Jam dar galvoj žãlia Šk.

7. SD¹176, SD352, P, KBII114, N, ŠT183, NdŽ, DŽ, KŽ termiškai neapdorotas: nevirtas, nekeptas, nelydytas, nedegtas ir pan.: Žalià mėsa K; R184,294, MŽ245,393, Rtr. Žalia mėsa, neišvirusi J. Buvom paršelį neseniai pjovę, meisa žalià ta Gd. Yrai žmonių, kad žãlią mėsą valgo Skp. Šuva ėma žãlią mėsą LzŽ. Nei tų kepenų, nei plaučių nevirdavom, ale viską žaliùs dėdavom [į dešras] Kvr. Dešrą apsiviryk, nevalgyk žaliõs Mžš. Kas rūkina dešras, kas tep žaliàs verda Kpč. Jei paspirgo ar žalių̃ patrupina lašinių, tai labai gerai svečią priėmė Kpč. Gal žalių̃ lašinių suvalgytai? LKT399(Rod). Kiaušinį žãlią razmuši i balta plėnė lieka Ck. Aš kap pajunkau, tai sveika žãlias kiaušinis Aps. Aš išgeriu žãlią kiaušinį, druska užsipiliu Žl. Kiaušinį margini žãlią [su vašku], o paskuo į cibules dedi, išverdi Krž. Žaliùs miltus su vandiniu gėrė DrskŽ. Ažmaišo žaliùs [avižinius] miltus su [v]andeniu, suminko ir valgo (toks pasninko valgis) Svn. [Avižų] miltai tai paskrudę, tai tada sumaišo sumaišo, sumaigo su rankom – ir valgom, nebereikia nei virt, nei kept, žalių̃ miltų [šustinis] Plvn. Kad [tešla] apsaldyta būtų, lipni, įdedi žalių̃ miltų Šmn. Šuva neėda žalių̃ [žuvų galvų], reikia jos išvirt Kp. Aš nevirsiu [uogų], aš žaliàs suksiu Žl. Dabar žaliùs sarbentus suku; mes nelabai verdam sarbentų Pnd. Žaliàs uogas sumaigom, būdavo, dadedam miltų i kepam bandeles Klt. Su žaliõms vyšnioms priskytoms virdavom tą košę PnmŽ. Mun morkai žalì netinka valgyti Šts. Sūrymas stiprus: ka įmeti žãlią kiaušinį, ir jis neskęsta Všk. Virs ir mes bulbę žãlią į vidų: jeigu bulbė plūs ant viršaus, ta ten jau užtenka [druskos] Lž. Maža buvau, tai žaliàs bulbes valgydavau kaip obuolį Svn. Įdedant žalią bulbę į burną [užhipnotizuotosios] tariasi valgančios obuolį A1885,324. Bulbelių šiandiej sugrūdau žalių̃, tai paliko (neėdė) paršai Slm. [Kiaulėms] bulves žaliàs kapodavo, prideda miltų Kvr. Nevirtas, žãlias tai burokas vadinas Šlčn. Žaliùs raugdavom [burokėlius], sudedam į poskas Škt. Išvirdavo bulvių prie žalių̃ barkščių ar kopūstų Sk. Batviniai žalì surūgs, žalì būs i rauginti Tl. Žãlio kopūsto pakapok, gardžios salotos Klt. Paspirgia su svogūnu aliejų, užpila anta žalių̃ (raugintų) kopūstų Kpč. Apspirgom su aliejum žaliùs kopūstus ir valgom [per pasninką] Drsk. Silkės sultę įsipils, bulbę mirkys, kopūstų žalių̃ da prisikąs Žr. Valgydavo [per pasninką] kopūstus žaliùs ir raugienę Aps. Žalíemsiam kopūstam reikia do bačkos Lkm. Košė da žalià (neišvirusi) Ėr. Bulbos žãlios – kadai užkaičiau Rk. Žãlio daikto negaliu valgyt Upn. Tą [Velykų] paršiuką jau apverda, ne žãlią kiša [kepti] Grz. Žaliùs kraujus užraugia, juką virdavo Mrc. Ugnis užgeso, jovalas žãlias Gršl. Verda, žãlio (nevirinto) [v]andenio negeria Kp. Daugiausia tai žãlio dėdavom vandenio, kartais tai atvirydavom [raugdami batvinius] Plvn. Gal atšutyt tau pienas – nepripratęs prie žãlio (nevirinto) Mžš. Ir keptos silkės duoda valgyt, ir žaliõs, ir su garsvyčiom Krs. Gal i pečius kaltas: tris iesmes sudegino malkų, i duona žalià (neiškepusi) paliko LKT242(Lnkv). Šlavei šlavei pečių, išaušinai, tai ir trauksi žãlią tešlą Pv. Atanešė duonos, tai žalià – trūksta kepimo Kp. Ragaišis buvo žaliui žãlias Grž. Kumpis buvo arčiau kaktos ir neiškepė – žãlias Pv. Man spirgai kai lūžta, tai gerai, o kai žalì, tai ne Žl. Žmonės nešė nekeptą (viršuj žalią) tešlą, iki neįrūgo BB2Moz12,34. Nedaspirgyti taukai, žalì Pv. Mėginau žalių̃ (neraugintų) [agurkų] valgyt, sopa smagenis, kieti, tai nevalgiau Slm. Neplikino tarkių, tai man ir neskanu – krakmolas lyg žãlias Pv. Visi žãliuos (žali) burokai, neišmirkę Dglš. | Virsiu žalių̃ barščių Lg. Kai šilta, aš mėgstu ir žalių̃ batvinių užsisrėbt Trgn. Daba ka žalių̃ barkščių būtų, tai būt gerai LKKXI183(Žg). | Plytos buvo žãlios, ėmė ir sugriuvo Gdr. Pečiui geriau tinka žãlios plytos kaip degtos Ėr. Pasidirbdavom plytas iš molio, žãlio molio Rdn. ^ Bulvė žalia – ne valgis, prastas žmogus – ne draugas LTR(Grk). Duona ne marti – ir žãlią suvalgysi Db. Nuo žalios duonos žmogus eina blogyn, nuo plutos – raudonyn LTR(Kvt). Ką gi darysi, žãlio nerysi, reik išsivirt (sakoma pradedant dirbti ilgai rengusis) Ds. Nors ėmęs ir žãlią graužk! Snt. Smilis kepė, o nesmilis žalią prarijo NžR. Žalias nežaliuoja, sausas nedega (molis) LTsV456.

žãlia n.: Ugnies kadai nebuvo, žãlia visa valgė LzŽ. Kaip te vendija [dešras], kad viršus juodas, o viduj matos žãlia Žl. Regis, [duona] iškepus, viršus juodas, sudegęs, o prapjauni – viduj žãlia Slk. žaliaĩ adv.; SD357, Sut, M: Nu, jau žaliai nevalgysim: priveš daug malkų, užteks žiemai LTR(Grv). Senybos žmonys žaliaĩ gyveno (žalumynus valgė) Ck. Žaliaĩ uogų sudedi, ir žiemą kap nuo kiemo DrskŽ. Želvių nevirina, žaliaĩ deda, užslegia Krsn. Kas pasčirškina, kas žaliaĩ lašinius valgo Tvr. Česnakas reikia žaliaĩ valgyt Dglš. Kopūstus valgėm ir virtai, ir žaliaĩ Vrn.

8. L, Š, MedŽ127, PolŽ¹261 neapdorotas, skirtas apdirbti: Žalioji (Žalià KŽ; ŽŪŽ134) medžiaga VĮ, Rtr. Žaliasis šilkas – ploni šilko siūlai, gaunami išvyniojus šilkverpio kokoną rš. Visą žalią medžiagą – javus, linus, odą, vilną – mes esame verčiami jiems (vokiečiams) statyti Pt. Padanga gaminama iš žalios gumos – natūralaus ir dirbtinio kaučiuko mišinio su suodžiais bei siera rš. | prk.: Daugelis jų (kūrinių) dar per daug žali, kad galima būtų kalbėti atskirai apie kiekvieną J.Balt. Projektas, žinoma, buvo dar žalias, reikėjo jį papildyti rš. ║ L, NdŽ, KŽ, DŽ¹, LEVIII395, Kv, Žr, Krns, Sdk nesuminkštintas, neišmintas, neišraugintas, neišdirbtas (apie odą, kailį): Paduodavo žaliùs kailius i išdirbdavo [kailiadirbiai] Žg. Žãlią kailį, tik nuimtą nuo avelės, ištiesdavo, ištepdavo koše i surišdavo Klt. Buvę aštuoni kailiai žali, o devintasis sausas Sln. Turiam avikailius, jautenas, veršenas, bet, nesumanydamys kaip reikiant jų išdirbti, parduodam už menką prekę žalias, o išdirbus vėl perkam M.Valanč. Čebatėliai žaliõs skūros; kad pažiūriu, – šunienos JV310. ║ NdŽ, DŽ¹ nevalytas, nerektifikuotas (apie spiritą): Žaliaviniam spiritui tinkamesnis terminas žalias spiritas KlK34,38. ║ apgliaumijęs, glitumu aptrauktas: Mano baloj vanduoj žãlias kap dažytas Pv. Rentinys šulinio gleimėti pradeda, t. y. priauga žalėsų, žalių̃ vortinklių šuliny JI444. 9. NdŽ, Skrd, Plv, Pžrl, Jz, Pun nebaltintas (apie lininius siūlus, audeklą): Dar audeklas žãlias, nebalintas Krš. Pasiuvo marškinius nebaltyto, tokio žãlio audeklo PnmA. Žãlias, nebaltas [lininis audeklas], tai paskui neša in balas Žsl. Žalià drobė JI421, KŽ. Išaudžiam žalių̃ [drobių], kokį suverpi valakną, tokį Sn. Dar labai žãlios paklodės, dar neišsibaltinę Pv. Žãlio [lino] siūliuko išaudi, nu kap suverptas Kpč. Va šitie abrūsai žaliõs drobės Srj. Jeigu siūlas žãlias, vien tik lino, nekvarbuotas, tai paskui jį su kultuvėm muša Pv. Žaliaĩs linais ataust, tai gražiausia PnmŽ. Ana (staltiesė) buvo žalių̃ linų, paskuo balinom Plt. 10. Rdn nebalintas (apie sriubą): Žãlią bulbynę srėbė, taip tat gyveno Krš. 11. NdŽ, DŽ, FrnW, Jnš, Pp, Up, Ad, Sml stiprus, tvirtas: Paaugęs jau y[ra], bet žãlias žmogus Ms. Žali buvo vyrai, o išmirė karščiais, i gana Lž. Jauna žalià merga buvo, ažsirgo ir pamirė Dv. Didelis buvo, stambus, žãlias raudonas vyras End. Nu jug i numirė žaliáusis žmogus End. Žãlias būtų vyras, kad būtų su akia Lkv. Lyg viesulo sūkurys į kambarį įlekia jaunas, žalias vyras J.Mik. | Žalias arklys, tvirtas Lk. Ot žalià kumelė: ką paduodi, tą suėda Up. Žalias dar gyvolelis: y[ra] ėdrus mūso arklys Šts. ║ prk. galingas: Žalia ranka nukaros tave ponas Dievas už palaidūnystę J. 12. DŽ, NdŽ, KŽ, Pšl, Ds, Strn, Str, Mrj, Klvr prk. labai jaunas, dėl jaunumo nepatyręs, nesubrendęs, nesupratingas: Aš esmi žalias būras N. Susitiko – žalias, naivus jaunuolis ir patyrusi gašli moteris!.. J.Gruš. Abi jos mokytojavo vienam miestelyje. Abi jaunos, abi žalios L.Dovyd. Geras vaikas būtų. Tik žalias dar toksai. Svyruoja. Blaškos B.Sruog. Su kuo gi ją palyginti, jei jam tik dvidešimt treji metai ir žalias, kaip iš vandens ištrauktas M.Katil. Mes nemokyti, žalì žmonės Snt. Vaikinas labai žãlias – kur jam su seniais susilygint Ėr. Ką tu su tokia kariūmine, vargšas žãlias berneli, pakariausi, ką padarysi [1944–1952 m.] Brš. Visai žãlias žaliutelis, aštuoniolikos metų, su visais ejau miškan Kzt. Žãlias žãlias da tujai, nei tu kalbėk, nei tu ką supranti Svn. Maža kas gali pasitaikyti žalioje jaunystėje J.Mik. Dar̃ tau žalióji senatvė! Vv. Pasidainuokiv, mudvi seselė, kol jauni, kol žalì, kol vainikuoti JV893. Iš pat žalios vaikystės, būdamas gabus vaikas, pamėgo vienumą J.Mik. Gal jis ir turėjo poetinę gyslelę, bet ji buvo dar tokia žalia V.Aln. ^ Kad jis vienam dalykui žãlias, o kitam sudegęs Vlkv. 13. prk. be vargo, nerūpestingas.

žaliaĩ adv. Šts: Noriu viena pagyvent žaliaĩ Žg. Visą amžių linksmai, žaliai gyveno, o ant amžiaus galo atsuko antrą galą Skd.

◊ akysè (akysù, akisù) žãlia (akėsè žalià (ž.)) silpna, bloga (kam): Rauni rauni tuos linus, an vakarą jau akysè žãlia Alz. Privargau, net akysù žãlia Plš. Reikia kelt medis, net akỹs[e] žãlia Šmn. Lig riešo atlenki [kaustomo arklio koją] ir reikia turėti, tai įsopsta pusiau nugaroj, tai net akỹs[e] žãlia jau, kol visas keturias kojas pakausto Kp. Kai traktoriu šieną sustumia, tu išplėšk – žãlia akỹs[e] Slm. Man net žãlia akỹs[e]: tokie plotai nuravėt! Mžš. Kai užkėlė man didelį maišą žirnių, tai net žalia akyse pasidarė Vad. Kai užstatė itei an mane ginklą, žãlia akisù pasdarė Ml. Pažaliavo, akėsè žalià tik palìko Rdn. Kaip davė man galvon, tai net akysè žãlia pasdarė Slk. Man šiandie tep negerai, tep silpna, tik akysè žãlia Prn. Suleido vaistų, tai galva kvaista, akysè žãlia Bgt. Tiktai žalià žalià akėsè, i pasitelžiau Krš.

akysè žãlia atliẽka nusibosta: Guliu, kol akỹs[e] žãlia atliẽka Kp.

neĩ vìrtas, neĩ žãlias nelabai normalus: Neĩ virtà, neĩ žalià, vasarą storai apsivilkus PnmR.

kaĩp (lýg Krn, neĩ LMD(Graž)) žãlias nèdega (nedegą̃s); kaĩp žãlio degìmas; kaĩp žãlias nèdegamas Svn; kaĩp žalià málka dẽga

1. prastai, šiaip taip (gyvena): Apsiženijo, i gyvena kàp žãlias nedegą̃s LKT199(Plv). Smilksta kaip žalias nedegąs PPr415(Prn).

2. vargingas: Gyvenimas kaĩp žãlias nedegą̃s Ds. Tokis gyvenimas – kàp žalià málka dẽga LKKXIII127(Grv).

3. Svn sakoma apie niekam tikusį žmogų (ppr. tinginį): Čia toks pjovimas kap žãlio degìmas – valandą kruta, o dvi sėdi Švnč. Tu kaĩ žãlias nedegą̃s, nežinai – dirbt ar nedirbt Ig.

4. lėtai (dirba): Dirba kap žalias nedegąs LTR(Lzd).

krỹžius žãlio mẽdžio didelis vargas, apsunkinimas: Parejo [iš kalėjimo] pri motynos, boba nepriėmė, ale toks vaikas – krỹžius žãlio mẽdžio: pensiją atema, gera, tinga, vėl naktims kažin kur duodas Klm.

rūtà žalià

1. netekėjusi: Kad i sena, bile rūtà žalià Dkš.

2. plūdimasis: Žalia rūta, kiek ilgiausiai dar negalia važiuoti! Trk.

rūtà žalióji plūdimas: Rūta žalioji! Per tavąjį šautuvą praradau visus savo ankstesnius draugus rš. žaliàs aguonàs krė̃sti (ant ko, į ką) apkalbėti, keikti ką: Kas anas zo bernas, kad an jo žaliàs aguonàs krẽčia? Rod. Žaliàs aguonàs krẽčia in tave, klausyt negali Arm.

žãlias akysè apie ką nekenčiama: Tu man žalià akysà, aš tavę nenoriu regėt Dv. žaliàsis akmenė̃lis DŽ, NdŽ chem. vario sulfatas.

žãlio akmeñs (ãkmenio) nieko (neduoti): Katrie nekrutė[jo] – akmenio žalio! Dglš.

žaliàsis áuksas kng. miškai: Miškininkai – žaliojo aukso sanitarai rš.

׎aliàsis četver̃gas; H, R184, MŽ245, N Didysis ketvirtadienis: Ji sakydavus, jog po numirimo kožnasis dar ik Žaliojo četvergo saviškius lanko, ale po šitos dienos ant visados atsisveikina BsV112.

žalià dienà gerai (gyventi): Tėviškėj aš gyvenau žãlią diẽną Mrj. Jau, vaikali, kaip čia tau y[ra] žãlios diẽnos, kaip nėkur Ms.

žãlio dvãro ponáitis Plv apie išdidų, mėgstantį išsipuošti žmogų. žalióji gãtvė kng. atviras kelias: Vertingai naujovei į gyvenimą reikia nutiesti žaliąją gatvę rš.

׎aliàsis ketver̃gas KI568; LC1879,23, TP1881,17, Prk Didysis ketvirtadienis: Žaliąjį ketvergą reik medaus valgyt, tad sveikas tą metą esi Bru. Jei bičių spietliai šalin nelėktų, reikia Žalįjį ketvergą bičių avilių kepures su viens kitu sumainyti LTR.

žãlio lãpo neregė́ti visą laiką vargti: Aš pas tave visą buitį subuvau ir žalio lapo neregėjau Rod.

žãlio mẽdžio ãblius žioplys: Kas gi duoda tokiam mažam vaiku pinigus, tu ãbliau žãlio mẽdžio! Šlvn.

žãlias mė́lynas apie smarkiai sumuštą: Tiek jis ją išmušė – žalia mėlyna An. žalià rankà

1. [i]nepatyręs, neįgudęs: Jaunas daktariukas, žalià rankà, dar nemoka gerai Rdn. Jauna dar, žalià rankà, būs dar vaikų Krš.

2. apie lemtį: Dievo žalià rankà – užaugs [bulvės] Škt. Pas poną Dievą žalià rankà – da būs visko (palikuonių) Krž.

3. geri linkėjimai: Tė žalią ranką, kad kaip rūgte rūgtų paršeliai Brs.

žãlias raudónas Brš apie įvairių įsitikinimų žmones: Būk tu žãlias a raudónas, pagul muni, tik būk žmogus Krš. žalià šviesà kng. laisvas kelias: Na, manau sau, dabar atsidarė visos žalios šviesos į ateitį rš.

žãlias vãris DŽ, Alvt žalvaris: Atsidarykit žalio vario dureles (d.) Eiš. Žãlio vãrio našteliai, baltos liepos viedreliai JV77. Privažiavau trejus vartus, vieni vartai žãlio vãrio JD45. Kaldinčiau tiltą nuo žalio vario LB65.

žalióji várna apie ką nors žioplą: Eik tu, várna žalióji Dg.